Straipsniai



Psichologo rekomendacijos tėveliams

Padėkime vaikams būti dėmesingiems

    Besimokant mokykloje, norint būti sėkmingu, pirmiausiai turi būti dėmesingas. Dėmesys yra labai svarbi ir tikrai sudėtinga mūsų psichikos savybė, pasižyminti įvairiomis charakteristikomis: patvarumu, paskirstymu, perkėlimu, atsparumu triukšmui. Jei trumpai, tai gebėjimas susitelkti į vieną ar kelis objektus. Statistiškai daugiausiai įvairių nemalonių, nelaimingų atsitikimų įvyksta būtent dėl nepakankamo dėmesio sutelkimo. Na, o mokykloje tokių „nelaimingų“ atsitikimų, kai praklausoma, pražiūrima ką reikėtų susidėti į galvą apstu kasdien... Dėmesingumo trūkumas gali turėti rimtų padarinių ne tik vaiko akademiniams pasiekimams, bet ir jo savęs vertinimui, bendravimui su bendraamžiais, mokymosi motyvacijai.
   Na, o tie, kurie geba greitai susitelkti, ilgai išlaikyti intensyvų dėmesį ir atsispirti pašaliniams dirgikliams (blaškymui), laikomi dėmesingais. Tokiems -  daug lengviau pasiseka pasiekti gerų rezultatų. Jeigu mokinys sunkiai susikaupia, viskas jam trukdo, reikia paieškoti šių būsenų priežasčių. Išsiblaškymo būsenos gali būti sąlygotos tiek nervų sistemos ypatumų, tiek laikinų poveikių ar būsenų (mieguistumo, nuovargio, alkio, nerimo, smarkaus emocinio jaudulio). Jei dėmesys nepakankamas, labai sunku mokytis, bet dėmesingumo niekaip nepadidinsime nepašalinus pagrindinės priežasties. Kai mintys nuolat nukrypsta, vaikai nesugeba užbaigti darbų, dirbti efektyviai, o tai kelia susierzinimą, nerimą,  blogina rezultatus. Kartais po nedėmesingumu slepiasi didelės problemos. Vaikai patiriantys didelį stresą, nerimą, negali ne tik mokytis, bet žaisti, bendrauti su bendraamžiais.
   Kita vertus labai gera žinia, kad valingą dėmesį mes galime treniruoti ir išugdyti vertingas jo ypatybes. Pagrindiniai dėmesio lavinimo principai yra šie: prisiversti dirbti ramiai, nesiblaškant; imtis kito darbo tik pabaigus ankstesnį; įsisąmoninti, kad esi atsakingas už savo darbą ir jo rezultatus; stengtis organizuoti savo darbus taip, kad jie būtų atliekami normaliu greičiu, neverstų panikuoti, kad kažko nespėsi ar pritrūks jėgų. Dėmesį visada lengviau sutelkti, kai veikla mums įdomi ir esame protiškai aktyvūs. Taigi smalsumas – viena iš aktyvumo formų, skatinančių dėmesio išlaikymą ties tam tikru darbu bei įvykiu.
   Kad  vaikas gebėtų įsiminti informaciją ir atliktų užduotis, jis turi žinoti, kaip tai daryti. Išmokykite vaiką, kad jis vienu metu darytų vieną darbą, žaistų vieną žaidimą, kad reikia žiūrėti į žmogų, kai jis sako instrukciją, taisykles, o ruošiant pamokas išjungti telefono garsą ir nesinaudoti jokiomis išmaniosiomis technologijomis, jei jų nereikia užduočiai atlikti. Dėmesį lavina patys įvairiausi stalo žaidimai, kuriems reikalinga koncentracija bei gebėjimas atsiminti ir taisyklių laikymasis; mokymasis mintinai, pavyzdžiui, skaičiuoti, deklamuoti eilėraščius; spalvinimas ir piešimas. Tam tinka įvairiausi tradiciniai žaidimai: šachmatai, šaškės, dėlionės, kuriose reikia rasti dvi vienodas korteles. Tiks dauguma ir kitų populiarių žaidimų, ypač naudinga aktyvi veikla - sportavimas. Jeigu žaidimų vakaras taps šeimos tradicija, pamatysite, kad ir santykiai su vaikais taps šiltesni.

Pastabumo testas

   Labai svarbu nepamiršti, kad mokantis būtina išmintingai daryti pertraukas. Idealu, kai galima pasimankštinti, ypač patartina tai daryti lauke. Fiziniai pratimai suaktyvina smegenų veiklą, todėl grįžti prie protinio darbo būna lengviau, tai pagerina dėmesio koncentraciją. Kitas labai svarbus momentas, būtina sukurti situacijas, kad vaikas patirtų sėkmę ir geras emocijas, tik tuomet jis bus motyvuotas tęsti veiklas. Padrąsinkite, pastebėkite ir nedidelį progresą. Pasidžiaukite, jei vaikas susikaupė bent viena minute ilgiau. Skatinkite žodžiais: „Tu gali. Tau pasiseks. Bus sunku, bet tu sugebėsi. Džiaugiuosi, kad atliktai susikaupęs užduotį.“ Jei vaikui nepavyksta ilgai įveikti jaudulio, nerimo, sunku susidoroti su stresu, ar šiaip stebite užsitęsusį nedėmesingumą bei prastą koncentraciją ar turite kitų su mokymusi susijusių sunkumų, kreipkitės pas pagalbos mokiniui specialistus, kurie padės atrasti sunkumų priežastis, pasistengs padėti jūsų vaikui tapti sėkmingesniu ir labiau džiaugtis mokykloje.

                                                                          Psichologė Renata Stonienė