Kada į širdį ateina tikros kalėdos

Atgal

Kada į širdį ateina tikros kalėdos

  2018-12-28

 „Gal buvo gruodis, o gal nešaltas Izraelio ruduo, kada vilties žvaigždė sužibusi danguos“, anot poetės Romualdos Adomaitytės Chabarinos, parodė mums kelią. Kelią į Gyvenimą, Viltį, Tiesą... Tiesa.  Juk iš tiesų, niekas pasaulyje nežino tiksliai Išganytojo gimimo datos... To nefiksuoja jokie istoriniai šaltiniai, tačiau tradiciškai pasaulyje –  švenčiame kaip Šventas Kalėdas ir senas šaknis turinčią žiemos saulėgrįžos, saulės sugrįžimo šventę.

Bet juk ne data mums svarbiausia. Svarbiausia, kad mes kiekvienas giliai savo širdyje turime tai, kas iš tiesų yra dieviška ir visai nieko nekainuoja... Galingiausi įrankiai keičiantys ir mus, ir kitus žmones, kurie yra šalia mūsų, yra labai paprasti:  apkabinti, suprasti, atjausti, padrąsinti, nusišypsoti, pastebėti, paguosti, sušildyti, padėkoti, tarti gerą žodį, pabūti kartu, atleisti, paskatinti, būti geranorišku, pakančiu, būti maloniu, pasišventusiu, būti ramiu, kantriu, ištikimu, būti patenkintu ir savimi, ir kitu, šalia esančiu, būti dažniau teikiančiu pagalbą, nei jos prašančiu... Tiesiog mylėti.

Šventų Kalėdų dvasia gali gyventi ir būti mūsų širdyse kasdien, visus metus... Esu įsitikinusi, kad tikros Kalėdos – tai mūsų požiūris į gyvenimą, tai mūsų širdies nusistatymas tiek savo, tiek kitų atžvilgiu, kurie yra šalia mūsų...

Praėjo dovanų pirkimo karštligė, beprotiško prieššventinio skubėjimo, bėgimo maratonas, priblanko eglučių spindesys, nukraustėme gausiai nukrautus stalus, nutilo fejerverkų triukšmas ir spalvos. Pamažu sugrįžtame į kasdienybę... Bet ar tikrai atėjo Kalėdos į Jūsų širdis? Ar įsileidote gyvąjį ir visada esantį Dievą, veikiantį ir perkuriantį mus gerumu ir meile į savo širdis?... Štai tuomet, manau, ir įvyksta tikros Kalėdos.

Tiesa, kartais Kalėdos įgauna ir materialų pobūdį. To labai norisi ir reikia mažutėliams, vaikams. Kauno rajono švietimo centro pedagoginei psichologinei tarnybai praėjusių metų pabaigoje  pavyko bendradarbiauti su Pasauline labdaros organizacija ADRA, kuri iš Vokietijos atvežė didžiulį furgoną (beveik 3000) Kalėdinių dovanų Lietuvos vaikams. Šis projektas vadinasi „Vaikai  padeda vaikams“.  Vaikučiai su savo tėveliais, labiau pasiturinčiose šalyse, su meile ir dėmesiu surenka dovanėles kitose šalyse gyvenantiems vaikams. Štai šitaip dovanos atkeliavo ir Kauno rajono vaikučių rankas.  Net devyniasdešimt vertingų dovanų dėžių gavo Kauno rajono vaikai, jas dalinti padėjo SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centro Šeimos gerovės skyriaus vedėja socialiniams reikalams Kristina Banuškevičienė su savo socialinių darbuotojų komanda.  Nuoširdžiai dėkojame Lietuvos Adventistų bažnyčiai, jos atstovei Eglei Miliūnienei, kuri tarpininkavo, bendradarbiavo, kad dovanos pasiektų tuos mūsų vaikus,  kuriems labiausiai jų reikia. Buvo daug džiaugsmingų šypsenų, nuostabos, nuoširdumo, paprastumo, dėkojimo...  Vaikų širdeles tikrai buvo paliestos gerumo. Jie suprato, kad visada yra kažkas, kas jais rūpinasi, kam jie yra labai  svarbūs...

Ačiū visiems, kurie savo gerumu ir šiluma prisidėjo, kad Kalėdų džiaugsmas  paliestų  vaikų širdeles.  Mes tikrai turtėjame, kai dalinamės. Dalinamės gerumu ir meile... Meilės paradoksas toks, kad ji auga, kai ją atiduodame kitiems.  Atskirai noriu padėkoti Kauno rajono švietimo centro pedagoginės psichologinės tarnybos vadovui Daliui Balčiūnui,  socialinei pedagogei Astai Markauskienei, dėkoju  Kauno rajono socialinių paslaugų centro Šeimos gerovės skyriaus vedėjai Kristinai Banuškevičienei, socialinei darbuotojai Deimantei Paplauskaitei  ir  visiems, kurie skyrė savo brangaus laiko, kad dovanėlės greitai ir tiksliai pasiektų tuos vaikučius, kuriems jos skirtos. Štai taip ir ateina į mūsų širdis tikros Kalėdos... Tikiu, kad ir pasilieka ilgam.

Iniciatorė, Kauno rajono švietimo centro pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė  Renata Stonienė